Titulinis      Pasiteirauti
LT | EN | RU | TR

Kurortai - Alanija

 

Alanija naktįAlanija – kurortinis miestas nutolęs apie 130 km į rytus nuo Antalijos, įkurtas pusiasalyje tarp Viduržemio jūros pietuose ir Tauro kalnų šiaurėje. Tai viena iš populiariausių poilsio vietų Turkijoje. Alanijos regione yra nemažai paplūdimių, apdovanotų mėlynomis vėliavomis, gausybė viešbučių palei smėlėtą jūros pakrantę. Kasmet pasimėgauti saule ir jūra čia atvyksta milijonai turistų. Daugiausia keliautojų sulaukiama iš Vokietijos, Olandijos, Skandinavijos ir Rusijos. Kasmet vis auga lankytojų iš Pabaltijo šalių skaičius.
 
Kaip žinoma iš istorinių šaltinių, miestas stovėjo tarp Cicilijos ir Pamfilijos regionų pietuose. Pirmieji pastatymai nėra gerai ištyrinėti, tačiau per kasinėjimus kai kuriose olose atrasti gyvenimo pėdsakai, siekiantys dar senojo akmens amžiaus laikus.
 
Apie IV a. pr. Kr. miestas buvo žinomas Koracesiumo pavadinimu. Seleucidai tuomet bandė užkariauti šį miestą, bet jiems nepavyko. Vėliau čia prieglobstį atrado piratai, ir aukštas uolėtas iškyšulys tapo Viduržemio jūros plėšikų centru, didžiausią galią įgavusiu valdant maištingajam Diodotui Trifonui. Romėnų karvedys Pompėjus Didysis 65 m. pr. Kr. užgrobė miestą, ir nutraukė ilgus amžius trukusį piratų viešpatavimą. Valdant romėnams regionas pradėjo klestėti. Yra žinoma, kad II a. po Kr. mieste buvo kaldinamos savos monetos. Tuo metu tai buvo turtingumo ir galybės ženklas.
 
Bizantiečiai, valdę miestą po Romos Imperijos žlugimo, jį vadino Kalonorosa – gražiu kalnu. Turime labai nedaug duomenų iš bizantiškojo periodo, bet manoma, kad tuo metu miestas buvo krikščioniškas, kaip ir Cicilija ar Pamfilija.
 
Viduramžiais miestas buvo vadinamas skirtingais vardais: Kandeloras, Skandeloras ar Galenorum.
 
Apie XI – XII amžius miestą pakaitomis valdė seldžiukai, turkai ir bizantiečiai. Galiausiai 1221 m. miestą užkariavo seldžiukų sultonas Aladinas Keikubatas, miestą pavadinęs Alaija.
 
Šiuo periodu miestas vėl suklestėjo. Sultonų užsakymu vyko daug statybų, tvarkymo darbų. Alaija tapo svarbiu prekybos tašku vakarinėje Viduržemio jūros pakrantėje.
 
Po seldžiukų nuosmukio miestas atiteko į Karamanlidų ir kitų kunigaikštysčių – Lusigano iš kipro, Egiptiečių – rankas. Nuo Xva., kai atkeliavo čia osmanai, Alaija prarado savo svarbą.
 
Sakoma, kad 1933 m. M. K. Atatiurkas sugalvojo vietoj Alaijos pavadinti miestą Alanija. Nuo tol miestas įgavo savo šiuolaikinį pavadinimą.
 
Alanijos pilis
 
Tvirtovė yra pastatyta ant Alanijos kalno. Ją juosia ilga 6,5 km siena. Pilies teritorijoje yra 140 bokštų ir apie 400 vandens cisternų. Aukščiausioje vietoje – kalno vakaruose – tvirtovė iškilusi iki 250 m virš jūros lygio. Rytinė tvirtovės dalis leidžiasi žemyn, kol pasiekia pakrantėje esantį Raudonąjį bokštą. Pilį, kokią matome šiandien, XIII a pastatė seldžiukų sultonas Aladinas Keikubatas, bet pamatai siekia dar helenistinį laikotarpį. Tvirtovėje buvo pagrindiniai arkiniai ir daugybė mažesnių vartų, kurių dauguma šiandien yra sugadinti ar sunaikinti.
 
Pilies teritorijoje yra išlikę nemažai senovinių pastatų, kaip antai mūrinės cisternos, pirtys ir bizantiškos bažnyčios. Iki mūsų dienų tvirtovėje esančiuose namuose gyvenama.
 
Keliu, vedančiu į pilį, eismas leidžiamas, bet važiuojant automobiliu reikia būti atsargiems – gatvelės siauros ir labai vingiuotos. Galima užkopti ir pėsčiomis. Tai užtruks apie 1 val. Pakeliui galima užsukti į gražius restoranus bei kavines; iš daugelio jų atsiveria nuostabūs vaizdai į miestą ir jūrą.
 
Kizil Kule (Raudonasis bokštas)
 
Raudonasis bokštasBokštas – vienas iš geriausiai matomų seldžiukų laikų paminklų Alanijoje. Jo pavadinimas kilęs iš raudonų plytų, naudotų viršutinių aukštų statyboms. Apatiniai aukštai buvo sumūryti iš vietoje rastų akmenų. Šis 33 m aukščio bokštas, esantis netoli uosto, buvo pastatytas XIII a. laivų statyklos ir uosto stebėjimui bei apsaugai. Ilgainiui aštuonkampis statinys tapo Alanijos simboliu. Bokšto viduryje yra cisterna, iki viršutinio aukšto galima pakilti dideliais akmeniniais laiptais. Iš viso bokšte yra 5 aukštai, apatiniame dažnai vyksta parodos.
 
Tersane (Laivų statykla)
 
Laivų statyklaDar vienas seldžiukų periodo paminklas į pietus nuo Raudonojo bokšto taip pat XIII a. sultono Aladino Keikubato nurodymu pastatyta laivų statykla. 56 m ilgio ir 44 m pločio statinys su penkiomis susijungtomis arkinėmis galerijomis buvo skirtas didelių to meto karo laivų statyboms. Čia taip pat yra keli biuro kabinetai ir nedidelė mečetė kairėje įėjimo pusėje. Šalia, ant uolos, yra ginklų namai, kur buvo gaminamos patrankos karo laivams. Dabar vakarais laivų statykla yra gražiai apšviečiama. Apžiūrėti ją galima atplaukus nedidele valtele iš Alanijos uosto, įėjimas yra nemokamas.
 
Damlataš ola
 
Damlataš urvasUrvas buvo rastas atsitiktinai 1948 m. remontuojant Alanijos uostą. Pavadinimas reiškia „lašantys akmenys“. Greitai natūralus olos grožis tapo viena iš populiariausių pramogų apylinkėse. Sakoma, kad urve esantis oras teigiamai veikia astmos kamuojamus žmones. Čia pastoviai laikosi 22 °C temperatūra, o drėgmė net 90 proc. Per tūkstantmečius susiformavę stalagmitai ir stalaktitai kasdien pritraukia daugybę lankytojų. Damlataš olos ilgis apie 30 m, aukštis apie 15 m.
 
Taip pat verta apžiūrėti ir kitas netoli Alanijos esančias Dim, Hasbahce ir jūros olas.
 
Kitos lankytinos vietos
 
Kitos lankytinos vietos Alanijos apylinkėse: Alaros tvirtovė (apie 37 km į vakarus nuo Alanijos), Alara Han (Alaros užeiga), Sarapsa (arba Serapsu) užeiga, Kargi užeiga, Hasbahçe namai, Süleymaniye mečetė, Bedesteno turgus, Andizli mečetė, Ehdemek (arba vidurinioji pilis), Hidirellez bažnyčia, Sitti Zeynep kapas, senovinis miestas Syedra, ir Alanijos archeologijos ir etnografijos muziejus.
 
 
 
Informaciją teikia infoturkija.lt